Apysakoje bręstančio paauglio lūpomis pasakojama apie protėvių kultą ikikrikščioniškais laikais, subtiliai atskleidžiamas prarasto tėvo ilgesys ir pastangos įsitvirtinti pasaulyje, kuriame tėvo nebėra. Knygos pabaigoje autorius paberia savo vaikystės ir paauglystės prisiminimų. Įžvalgesni skaitytojai čia ras sąsajų ir su apysakos "Tėvas po lova" siužetu.