Iš archyvų medžiagos, laiškų, prisiminimų ir pokalbių su amžininkais, sūnus atranda Tėvą, žmogų, pilietį ir pedagogą, okupantų suimtą 1970 metais ir mirusį iš bado Sibiro lageryje. Atkurta biografija atspindi tauriausius tarpukario Lietuvos visos švietėjų kartos bruožus, jos tragizmą susidūrus su sovietiniu smurtu. Senos Česnavičių giminės, kurios valstietiškos kilmės šaknys siekia XVII-XVIII a. sandūrą, pavyzdžiu atskleidžiamas lietuvių tautos naikinimo mastas, jos ryšio su žeme draskymas. Apžvelgiama Zanavykų krašto ir Šilvėnų kaimo - Česnavičių giminės lizdo - istorija.