Žurnalistinis romanas, parašytas remiantis Birutės Dambrauskaitės biografijos faktais. Birutė kaip išprotėjusi mylėjo Harį: ir kai darėsi abortą būdama abiturientė, ir kai jis mušdavo, ir kai tyčiodavosi iš jos stambumo. Mylėjo nuolankiai ir beatodairiškai. Darė viską, kad tik būtų šalia, - juos siejo pragaištinga aistra. Nusiraminimą moteris rasdavo dainuodama. Savo dainomis į sovietinių reikalavimų rėmus netelpanti Birutė Dambrauskaitė daug metų galėjo dainuoti tik restoranuose. Didžioji scena dainininkę priėmė tik atgavus nepriklausomybę ir pareikalavo savo aukos: perpus lieknesnės figūros, perpus mažesnio svorio, praktiškai atsisakyti mėgstamo valgio - dėl viso to dainininkė ryžosi skrandžio operacijai...