Mirtis Fiurerio bunkeryje. Paskutinės Hitlerio dienos

Vokietijos laukia neišvengiama žūtis. Reicho sostinę Berlyną sąjungininkų bombonešių antskrydžiai pavertė „Reicho laužu“, sąjungininkai nesustabdomai žygiuoja pirmyn. Adolfas Hitleris su savo šalininkais pasitraukė į fiurerio bunkerį po sugriauta Reicho kanceliarija. Jis žino, kad karas, kurį jis sukurstė, pralaimėtas. Bet iki paskutinės akimirkos jis tikisi stebuklo ir reikalauja iš kariuomenės kautis iki galo. Už kiekvieną uždelstą karo dieną tūkstančiai karių ir civilių sumoka savo gyvybėmis.
Mario Frank įtikinamai vaizduoja paskutines dienas fiurerio bunkeryje. Pasakojimas trunka vienuolika dienų – nuo 56-ojo Hitlerio gimtadienio (1945 m. balandžio 20 d.) iki pranešimo apie Hitlerio savižudybę gegužės 1 d. Tą dieną savo ir šešių vaikų gyvybes nutraukia ir Josephas bei Magda Goebbelsai.
Įvykius bunkeryje iki šiol gaubia mitai ir legendos. Gyvi likę jų liudytojai juos vaizdavo nevienodai. M. Frank kruopščiai ištyrė kartais itin prieštaringus liudytojų parodymus, įtikimus dalykus atskyrė nuo neįtikimų, pagrįstus nuo negalimų. Dramatiškus įvykius jis pateikia griežta chronologine seka ir tarytum teigia: Trečiasis Reichas iš tikrųjų galėjo žlugti tik sulig Hitlerio mirtimi.