Gyvenimo geismas

Autoriaus žodis.
Skaitytojau, gal būt, kils klausimas, kiek šis romanas atitinka tikrovę. Turiu pasakyti, kad dialogus gavau išgalvoti. Knygoje yra ir gryno prasimanymo, pavyzdžiui, įvykis su Maja, - skaitytojas tai lengvai pastebės. Yra keletas epizodų, kurių tikrumu esu įsitikinęs, nors ir negaliu patvirtinti dokumentais, - kaip antai, trumpas Sezano susitikimas su Van Gogu Paryžiuje. Kai ką dėl patogumo supaprastinau - Vincentui beklaidžiojant po Europą, piniginiu vienetu visur naudojau franką. Be to, keletą nesvarbių dalykų praleidau. Atmetus šiuos beletristinius nukrypimus, knyga visiškai atitinka tikrovę.
Pagrindinis mano šaltinis buvo trys tomai Vincento Van Gogo laiškų broliui Teo (Houghton, Miffilin 1927-1930). Didžiąją medžiagos dalį radau Olandijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje, sekdamas Vincento pėdomis.
Būčiau itin nedėkingas, jeigu nepripažinčiau, kiek man padėjo daugybė Van Gogo bičiulių ir entuziastų Europoje - jie negailėjo nei laiko, nei medžiagos. Tai Kolinas Van Osas ir Lui Bronas iš "Hagše post", Johanas Terstegas iš Gupilio galerijos Hagoje, Antono Mauvės šeima iš Scheveningeno, ponas ir ponia Žan-Batist Deni iš Mažojo Vamo, Hofkės šeima iš Nueneno, Ž.Bart de la Fel iš Amsterdamo, gydytojas Feliksas Rėjus iš Arlio, gydytojas Edgaras Lerua iš švento Povilo Mauzoliečio prieglaudos, Polis Gaše prie Uazos, kuris ligi šios dienos tebėra ištikimiausias Vincento draugas Europoje.
Esu labai dėkingas Lonai Mosk, Alisai bei Rėjui Braunams ir Žanui Faktorui už pagalbą išleidžiant šią knygą. Pagaliau norėčiau išreikšti nuoširdžiausią padėką Rutai Ali, kuri pirmoji perskaitė knygos rankraštį.
1934 m. birželio 6 d. I.S.