Atsiminimai, vizijos, apmastymai

Ši knyga buvo išleista po K. G. Jungo (1875-1961) mirties – 1963-aisiais. Ją sudariusi Aniela Jafė (Jaffé) (1903-1991) buvo vokiečių psichoanalitikė, asmeninė Jungo (1955-1961) ir jo įsteigto instituto (1947-1955) sekretorė. Žymiausi jos veikalai – „Religinės iliuzijos ir juodoji magija Anos Kingsford (1846-1888) gyvenime“ , „Paskutinieji K. G.Jungo metai“, „Vaizdai ir simboliai. „Aukso puodas“, „Parapsichologija, individuacija, nacionalsocializmas“ ir kiti.

K. G. Jungo biografiją išleisti 1956 m. sumanė leidyklos „Pantheon Books“ savininkas Kurtas Volfas (Wolff) (1887-1963). A. Jafė buvo pasiūlyta kaip geriausia kandidatūra biografijai rašyti. Iš pradžių į šį sumanymą K. G. Jungas žvelgė kritiškai, bet vėliau įsitraukė: parašė pirmuosius tris skyrius apie savo vaikystę ir paauglystę, „Vėlyvąsias mintis“ ir skyrių apie keliones į Keniją bei Ugandą. Kitas tekstas užrašytas tiesiogiai kalbantis su A. Jafė. Pusiau autobiografinėje knygoje gyvai atsiskleidžia sudėtinga K. G. Jungo asmenybė ir jo idėjos. Čia rasime daug įdomių detalių, pavyzdžiui, apie draugystę su Zigmundu Froidu (Sigmund Freud).

„Žvelgdamas praeitin, galiu pasakyti, kad buvau vienintelis, logiškai plėtojęs dvi Froidą labiausiai dominusias problemas: „archajiškų liekanų“ ir seksualumo. Plačiai paplitusi klaida manyti, kad aš neįvertinu seksualumo. Priešingai, mano psichologijoje jis vaidina svarbų vaidmenį kaip esminė – jei ne vienintelė – psichinės visumos išraiška. Tačiau mano pagrindinis siekis buvo ištirti ir paaiškinti ne tik asmeninę seksualumo reikšmę bei fiziologinę funkciją, bet ir dvasinę jo pusę bei numinozinę prasmę – taigi išreikšti tai, kas žavėjo Froidą, tačiau ko jis negalėjo suprasti. (…) Seksualumo kaip chtoninės dvasios reikšmė didžiulė. Ši dvasia yra „kitas Dievo veidas“, tamsioji Dievo paveikslo pusė“ (p. 236).

Knygos pabaigoje K. G. Jungas dalijasi vizijomis apie gyvenimą po mirties ir apmąstymais apie savo epochą ir žmogaus būties prasmę.