Koks buvo tas MOKYTOJAS JUOZAS VAINAUSKAS? KODĖL REIKĖJO RAŠYTI APIE JĮ KNYGĄ??? Pati nedaug pažinojau mokytoją, todėl skaičiau ir bandžiau atsakyti į šį klausimą. O kai baigiau, supratau, kad būtent apie šitą žmogų reikėjo rašyti. Jis buvo kaip ypatinga dovana mokyklai, miestui, ypač- iš vaikystės besivaduojančiam ir kažko ypatingo pradedančiam ieškoti mokiniui. Mokytojo Juozo Vainausko asmenybės išskirtinumą liudija daugiausia buvusių mokinių prisiminimai, rašyti su tokia meile ir pagarba, jie tokie šilti ir nuoširdūs, ir jų tiek daug, kad tarsi iš naujo atrandi šį unikalų, įkvepiantį talentą. O jis juk dirbo čia, vaikščiojo tais mūsų koridoriais, puošė šitą salę, statė spektaklius taip, kad, drįstu sakyti, pavydėjo visa Lietuva. Juk mūsų mokykloje žiemą per visus aukštus sužaliuodavo didžiulė palmė, pakvipdavo žydinti ieva, žirginėliais apsipildavo beržas, stulbindavo pasakiški langų vitražai, kvapą gniauždavo spektaklių stebuklai- mokytojo ir mokinių bendras darbas. O kokios puošnios , neužmirštamos šventės- Naujieji Metai, šimtadieniai, išleistuvės, karnavalai ir t.t. Ir tik Jonišky, ir tik šioje mokykloje.... Viskas buvo taip jaunatviška, įspūdinga, taip skraidindavo vaizduotę ir jaunas širdis...
Apie visatai ir dar daugiau, žinoma, ras kiekvienas išleistoje knygoje, už kurią dėkojame jos sudarytojams- mūsiškiams, dabar garsiems Lietuvos žmonėms, Juozo Vainausko mokiniams ir artimiesiems.