Šis Miestas panašaus dydžio kaip Vilnius, nors atrodo didesnis už Vilnių. Jo gatvės dvigubai judresnės. Skirtumą pajunti vos pajudėjęs nuo Pietų geležinkelio stoties centro link. Artėja Prieglius, dangun šauna Katedros smailės ir Tarybų rūmų plokštumos. Šoki estakadiniu tiltu per upę, ir tu jau buvusiame Altštadte. Netrukus ir merija, šalia jos randi dar vieną geležinkelio stotį – Šiaurinę. Ši pusiau požeminė, traukiniai įvažiuoja į ją nelyginant metro tuneliu. Tačiau tai keistas tunelis – buvęs vokiškų Miesto fortifikacijų griovys.
Išsyk nutuoki, kad esi didmiestyje, kuris, kad ir kitados sugriautas ir nusiaubtas, nūnai juda kruta kaip neklaužada vaikis. Nors koks jis vaikis – jis dosnus valdovas, jo automobiliai prabangesni negu Lietuvoje. Čia ir vairuotojai vikresni nei kaimyninių valstybių miestuose, o jų rankos, laikančios vairą kaip teptuką, piešia gatvių audinyje savus meno kūrinius.
Miesto gatvės įsiurbia tave ir ties kiekvienu posūkiu ar skersgatviu kažkas sukužda: atvykai ne veltui ir pačiu laiku.