Vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos kultūros veikėjų pasakoja apie savo jaunystę, mokslo metus Lietuvoje ir Prancūzijoje, leidybinę ir pedagoginę veiklą. Ypač daug vietos skiriama „Naujosios romuvos“ įkūrimo, redagavimo, sklaidos reikalams. Antroje knygos dalyje aprašomos autoriaus „odisėjos“ grįžus iš tremties ir ieškant darbo bei mėginant pritapti prie anuometinės gyvensenos. Knygoje taip pat: bibliografinės pastabos, pavardžių rodyklė, R. Tūtlytės straipsnis.