Tai intriguojantis J. Lepman pasakojimas apie tai, kaip ji viziją pavertė tikrove. Autorė prisimena kelionę per sugriautą Vokietiją, kai atėjo įsitikinimas, kad vaikams reikalingos knygos, kad šis dvasinis penas neleidžia sulaukėti, pasiduoti prislėgtumui, nebematyti perspektyvų.
J. Lepman liudijimas yra kur kas daugiau nei ypatingo didžiojo gyvenimo darbo dokumentas. Jis byloja apie veiklą nepaprastos moters, kuri, neprarasdama idealizmo, ryžto, valios, drąsos ir atkaklumo, liko ištikima savo įsitikinimams. Po žmoniją užgriuvusios Antrojo pasaulinio karo katastrofos ji nenuilstamai kovojo už vaikų teisę į gyvenimą taikiame ir laisve besidžiaugiančiame pasaulyje.