„Stasys Lozoraitis mokėjo burti ir vienyti skirtingų pažiūrų žmones. Kitaip manančių jis nesmerkė ir nedemonizavo. Buvo vilčių, kad jis pajėgs suvienyti visus, dešiniuosius ir kairiuosius, bendram svarbiam darbui – Lietuvos valstybingumo pamatų tvirtinimui ir žmonių gerovės kūrimui. Jis mokėjo išklausyti žmones, teikė viltį visų pažiūrų žmonėms dėl jų ramios ateities. Neatsitiktinai jam prigijo titulai „Vilties ambasadorius“, „Vilties Prezidentas“. Taip ir dabar jis prisimenamas. Toks jis ir buvo“. Ona Voverienė (Iš: Landsbergis, Vytautas. Pusbrolis Motiejus: knyga apie Stasį Lozoraitį iš jo laiškų ir pasisakymų. Vilnius: Vaga, 2003, P. 412)