Leonas Sapiega

Leonas Sapiega (1557–1633) buvo iš eilės dešimtasis kancleris ir septynioliktasis Vilniaus vaivada. Leono Sapiegos gyvenimo ir valstybinės bei politinės veiklos istorija turi pakankamai gausią istoriografiją. Toje istoriografijoje Leonas Sapiega vadinamas ir lenku, ir rusu, ir lietuviu, ir baltarusiu. Pats jis, kaip ir visi LDK valstybės vyrai, atrodo, nesuko galvos dėl savo tautybės ir tarėsi esąs Lietuvos valstybės pilietis, valstybės, kuriai ištikimai tarnavo, gynė jos valstybingumą ir teritorinį vientisumą. Lietuvoje retas prisimintų Lietuvos valstybės kanclerius ir Vilniaus vaivadas arba didžiuosius etmonus, kurie nuo Kazimiero Jogailaičio įžengimo į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą tapo tikraisiais vyriausybės vadovais. Lietuvos istorikai šioje srityje smarkiai atsilieka nuo lenkų. Bandant nors iš dalies užpildyti tą Lietuvos istorijos mokslo spragą, yra rengiamas spaudai darbas apie Vilniaus vaivadas ir Lietuvos valstybės kanclerius iki XVI a. pabaigos—XVII a. pradžios. Taip jau atsitiko, kad pirmiausia buvo parašyta darbo pabaiga — apie vieną žymiausių, gal net patį žymiausią, to laikotarpio Lietuvos vyriausybės vadovų Leoną Sapiegą. Toji baigiamoji darbo dalis ir pateikiama. Leonas Sapiega nugyveno ilgą ir prasmingą gyvenimą. Jis paskyrė visas savo jėgas, puikų išsilavinimą ir išsimokslinimą, didelius gabumus ir išmintį Lietuvos valstybės labui, pasiekė aukščiausių jos pareigų bei titulų, sukaupė milžiniškus turtus ir valdas. Tačiau kaip žmogus, kurį nuolat lydėjo asmeninės netektys ir tragedijos, jis vargu ar buvo laimingas.