Autoriaus dėmesio centre-sudėtingu Didžiojo Tėvynės karo ir pokario laikotarpiu gyvenančio žmogaus dvasinė trauma, tos (autoriaus žodžiais tariant) daugelio širdyse nešiojamos žaizdos, kurios dar neužgijo, vos užkliudytos, vis iš naujo atsiveria, tarsi maurais užžėlusios akivaros. Apsakymuose ryškiai skamba žmogaus taurumo, vidinio jo tyrumo, tikrojo žmogiškojo vertingumo tema.