Moterų paslaptys

Žurnalas „Tapati“ švęsdamas savo dešimties metų sukaktį dovanoja pačias jautriausias Lietuvos moterų paslaptis.

Moterys išdrįso papasakoti savo slapčiausius ir švenčiausius nutikimus, visų pirma be galo jautrius ir atvirus, kartais gėdingus, kartais širdį veriančius, bet tikrus, neišgalvotus, vykusius ir vykstančius dabar, gal net kaimyniniame name, mieste ar kaime. Išdrįsti „apsinuoginti“ nėra taip jau drąsu, dažnam atrodo nesaugu ir, be abejo, pavojinga. O jei tave atpažins? O jei sužinos tavo paslaptis? Ims ir pasijuoks, panaudos piktam. Tačiau gėda, kartėlis, pyktis geba išlaikyti savo geluonį tik tol, kol juos apnuogini. O atidengusi supranti, kad tai išgyvenai ne tik tu, bet ir daugybė panašaus likimo draugių. Žinojimas, kad ne tu viena suklydai, kad ne tau vienai nepavyko, ne tu viena praradai, o vėliau galbūt atradai, gali staiga permainyti visą tavo vidų.

Šios moterys rašė ne dėl to, kad ieškojo garbės ar pripažinimo. Ištisus dešimt metų žurnalas „Tapati“ kvietė moteris atsiverti ir pasidalinti savo jautriausiais išgyvenimais, kad tik kitoms likimo sesėms būtų drąsiau. Norėjome, kad jūsų išgyventas skausmas drąsintų kitas gyventi toliau, nors ir patyrėte bjaurią neteisybę, žiaurią netektį ar juodą apgavystę, o gal pati, savo rankom viską sugriovėte.

Šias istorijas vienija viena gija, vienas motyvas, viena baigtis. Visos jos savo kelionės slėniuose ir daubose nuolankiai priėmė Dievo joms siųstą paguodą ir pagalbą. Patikėjo, kad joms atleista ir sugebėjo atleisti kitiems. Visos jos leidosi guodžiamos ne vien žmogaus rankomis…