Tai pasakojimas apie žymaus keliautojo, fotografo ir gamtosaugininko Olego Truchano (1923-1972) vaikystę ir jaunystę Lietuvoje, emigraciją Vokietijoje ir veiklą tolimojoje Australijoje. Istoriniai faktai, artimųjų ir bendražygių prisiminimai persipina su tarpukario gyvenimo Šiauliuose vaizdais.
Knygos autorius kartu su keliautojais iš Lietuvos surengė ekspedicijas į Vokietiją (2005 m.) ir Australiją (2008 m.), keliavo Olego Truchano gyvenimo ir veiklos vietomis Bavarijoje ir Tasmanijoje. Knygoje pateikiamos ištraukos iš šių kelionių dienoraščių.
Tasmanijos gyventojai iki šiol pasakoja apie legendinį bebaimio lietuvio keliautojo žygį. Truchanas jį pradėjo didžiuoju, Gyvatyne vadinamu, upokšniu, norėdamas ištirti, kur jis įteka. Olegas žinojo, kad niekas iki jo tuo keliu kanoja nebuvo plaukęs. Su nedideliu laiveliu jam teko sukinėtis upės verpetuose, kristi nuo slenksčių kelis metrus žemyn, patirti daug kitų pavojų. Sunkiausia buvo ten, kur upė teka nepaprastai greitai, o jos krantai apaugę tankiais medžiais ir neįžengiamais krūmais. Truchanas į Gyvatynę įplaukė dieną, o po valandos atsidūrė tamsiausiame miške, kur medžiai tankiu šakų ir lapų vainiku uždengė saulę. Buvo tamsu kaip naktį. Pagaliau keliautojas priplaukė vietą, kur Gyvatynė įteka į Gordono upę. Iš čia lengvas vėjelis ir sraunus vanduo nunešė kanoją į upės žiotyse Strano miestelyje esančią prieplauką. Jo atvykimas iš rytų pusės sukėlė didžiulę nuostabą. Iš ten dar niekas niekada nebuvo atvykęs. Vietiniai nustebę klausinėjo: „Iš kur tu toks atsiradai?“ Truchanui paaiškinus, kad atplaukė nuo upės žiočių, australai negalėjo tuo patikėti, jie tvirtino, jog jis jokiu būdu negalėjęs iš ten atplaukti: upė itin srauni, akmenuota ir neįveikiama. Tačiau Olegas įrodė – jam išties pavyko vienam kanoja perplaukti Gordoną – iki tol visi manė, kad to padaryti neįmanoma. Truchanas turėjo maršrutą patvirtinančias nuotraukas.