Paryžiaus bohema, laisvų menininkų draugijos, moterys, svaigalai, opiumas – tai aplinka, kurioje gyveno ir kūrė didysis prancūzų poetas, rašytojas, E. Po kūrybos vertėjas Šarlis Bodleras (1821-1867). Vos pasirodžius jo poezijos rinkiniui „Piktybės gėlės“ (1857), poetas apkaltinamas viešosios moralės įžeidimu. Kas jis, tas dendis, melancholišku žvilgsniu stebintis gyvenimo piktžaizdes ir svajojantis į dvasios tobulybės aukštumas?
Teofilis Gotjė apie Bodlerą sakė: „Poetas, kurį mėginama pavaizduoti kaip šėtonišką būtybę, besimėgaujančią Blogiu ir ištvirkimu (suprantama, kūryboje), mylėjo Gėrį ir Grožį pačiu aukščiausiu laipsniu“. Rinkinys „Piktybės gėlės“ yra tarsi jo sielos veidrodis. Pagrindinės kūrybos temos – meilė, moterys, mirtis. Jis rašė apie tai, kas visada buvo šalia, apie tai, ką jautė ir giliai išgyveno.