1910-ieji metai. Į šiaurės Prancūziją atkeliauja jaunas anglas Stivenas Reisfordas. Čia jis įsikuria Azerų namuose, kuriuose sutinka Izabelę – jauną moterį, kuri kenčia nelaimingoje santuokoje. Tarp Stiveno ir Izabelės įsiplieskia kibirkštis ir jaunuoliai įsitraukia į aistringą meilės romaną. Rašytojas skaitytojams leidžia pajusti iš tiesų kibirkščiuojančią erotišką atmosferą. Galiausiai Izabelė įgauna drąsos palikti savo vyrą bei susikurtą patogų gyvenimą ir iškeliauti kartu su Stivenu. Deja, prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas netikėtai nutraukia mylimųjų santykius. Vyras užsirašo į savanorius ir išvyksta į frontą.
Sebastian Faulks romane „Paukščių čiulbėjimas“ detaliai aprašo mūšių scenas. Dėl savo realistiškumo bei žiaurumo, jos gali būti sunkiai skaitomos. Skaitytojai įtraukiami į Stiveno išgyvenimus bei asmeninę dramą. Vaizdžiai piešiamas karo beprasmiškumas ir jo pasekmės. Autorius sumaniai į pasakojimą įtraukė Elizabetos – Stiveno anūkės – skyrius, taip leisdamas skaitytojams pailsėti nuo karo vaizdų. Istorija tęsiasi ne vieną dešimtmetį įrodydama, kad nei meilė, nei viltis niekada neblėsta.
„Paukščių čiulbėjimas“ – britų klasika, kuri nepaliks abejingų. Meilė, viltis, pasaulio ir asmens tragedija, beviltiškumo ir beprasmybės jausmas, nuostabios scenos, aprašymai – visa tai daro šį romaną nepakartojamu ir įsimintinu ilgam. Knyga laikoma vienu geriausių istorinių romanų apie Pirmąjį pasaulinį karą.