Helė

Dokumentine medžiaga grįstas romanas apie įdomią asmenybę – Eleną (Helę) Vilčinskaitę, jaunystės metais, 1930-aisiais, išvykusią į Argentiną, bet spėjusią pasireikšti Kauno kultūriniame gyvenime: vaidino „Vilkolakio“ teatre, buvo aktyvi literatūrinės draugijos „Šatrija“ narė, įvairių literatūros vakarų dalyvė, nepamainoma skaitovė. Greta šios ryškios, maištingos, gaivalinga jaunyste trykštančios pagrindinės herojės knygos puslapiuose iškyla gerai žinomos tarpukario Lietuvos asmenybės: Vincas Mykolaitis-Putinas, Juozas Eretas, Juozas Grušas, Juozas Paukštelis, Salomėja Nėris, kuriai E. Vilčinskaitė buvo ne tik viena iš „Šatrijos“ bendražygių, bet ir artimiausia bičiulė, sielos paslapčių patikėtinė „tremties“ į Lazdijus metais. Romaną sudaro dvi dalys: „Ir Salė“ (lietuviškasis periodas) ir „La Platos kerai“ (emigracijos laikotarpis Argentinoje), ženklinančios jauno žmogaus charakterio raidą nuo studijų metų iki skaudžių išgyvenimų subrandintos ir lietuviškajai veiklai angažuotos asmenybės. Pasakojimo meninę įtaigą sustiprina autentiškos nuotraukos.