Būdamas trisdešimties, Oliveris Polakas ryžtasi rašyti knygą – be tabu. Pokštaudamas aiškina, „ką jis turi bendra su popiežiumi ir Alfu ir kodėl Papenburgo gyventojas yra lyg lašiša tarp emslandiečių. Jis pasakoja apie savo mamos griežtą būdą, privertusį jį griebtis psichoterapijos, laiką, praleistą žydų ortodoksų internate Anglijoje, išgyventą sėklidžių vėžį ir galiausiai – kodėl jamaikiečiai ir žydai yra vienos kilmės. Be to, piktinasi, kad Hitleris nenutiesė greitkelio į Osnabriuką. Kartais peržengdamas visas ribas. Tačiau... jam galima, juk jis žydas!“