Mano meninis gyvenimas

Konstantinas gimė garsioje Rusijos pirklių Aleksėjevų šeimoje. Jis buvo Konstantinas Sergėjevičius Aleksėjevas. Tik vėliau, 1884 m., rusų aktorius pradėjo vadintis savo sceniniu vardu - „Stanislavskis“. Vaikystėje Stanislavskis domėjosi cirku, baletu, lėlių teatru. Nusprendęs tapti aktoriumi jis susidūrė su viena problema - to meto aukšto luomo žmonės Rusijoje, skirtingai nei visoje Europoje, aktoriaus profesiją priskyrė žemesniesiems luomams. Nepaisant to, jis įstojo Maskvos teatro mokyklą.

1897 metais Stanislavskis kartu su Vladimiru Nemirovičiumi-Dančenka įkūrė Maskvos dailės teatrą (MAT). Pirmuosius spektaklius MAT pradėjo statyti 1898 m. Buvo pastatytos Antono Čechovo pjesės „Caras Fiodorovas“, „Vyšnių sodas“, „Trys seserys“ ir „Dėdė Vania“, taip pat daug kitų autorių kūrinių. Kritikai apie Konstantino Stanislavskio darbus visuomet atsiliepdavo puikiai, lygino juos su briliantais, gyrė už modernias idėjas. Konstantinas Stanislavskis yra vienas iš ryškiausių psichologinio teatro atstovų.

Stanislavskio sukurto aktorių rengimo sistema buvo pripažinta visame pasaulyje. Sistemos pagrindu tapo siekis, kad aktorius gyvai išgyventų scenoje vykstantį veiksmą, įsijaustų į personažo charakterį, pajustų jo santykį su aplinka, jo vidinį pasaulį. Konstantinas Stanislavskis parašė šiuo metodu ir autoriaus patirtimi pagrįstą knygą jauniems aktoriams „Aktoriaus saviruoša“, išleido savo autobiografiją „Mano meninis gyvenimas“.