Dalai Lama, minėdamas 50-ąsias savo tremties iš Tibeto ir 70-ąsias valdymo metines, dalijasi prisiminimais, pamokymais bei mintimis. Tai dvasinė Tibeto vyriausybės tremtyje vadovo biografija. Dalai Lamos žodžiuose susilieja praeitis ir dabartis: jis lengvai nuklysta į vaikystę ir nutikimus iš savo ankstesnių gyvenimų, kalba apie savo trylika pirmtakų ir mąsto apie įpėdinį. Taip pat liudija apie jam tekusias tibetiečių dvasinio vadovo bei atstovo pareigas ir jų reikšmę tarptautiniu mastu. Šios dvasinės biografijos pagrindas – trys svarbiausi Dalai Lamos gyvenimo siekiai: kaip žmogus, jis pabrėžia būtinybę dėl visų gerovės ugdyti dvasines savybes, kaip budistų vienuolis, siekdamas apibrėžti pasaulietinės etikos principus ir kviesdamas skubiai susirūpinti mūsų planeta, jis ragina užmegzti dialogą su kitų religijų atstovais, taip pat su netikinčiaisiais bei mokslininkais, kaip vienas pasaulio dvasinių lyderių – Išminties Vandenynas – jis vykdo gerumo politiką ir kreipiasi į pasaulio sąžinę. Dalai Lama kviečia į etinį ir dvasinį perversmą. Jis kiekvieną žmogų skatina prisiimti jam tenkančią visuotinės atsakomybės dalį ir išsaugoti ateitį būsimoms kartoms. Pabrėždamas glaudžią tarpusavio priklausomybę, Jo Šventenybė skelbia, kaip svarbu, norint pakeisti pasaulį, pasikeisti pačiam.