Tuluz-Lotreko gyvenimas

Anri Tuluz-Lotrekas (Henri de Toulouse-Lautrec) – žymus XIX a. pabaigos Prancūzijos dailininkas, vienas iš garsiausių dailės postimpresionizmo atstovų.
Lotrekas gimė 1864 m. Albi mieste, aristokratų šeimoje, Bosko rūmuose. Jau vaikystėje pasireiškė jo talentas tapyti. Tačiau aristokratų šeimai tokia profesija nebuvo priimtina, tad jaunuolis buvo spaudžiamas rinktis karininko dalią. Vis dėlto prasta sveikata bei kojų lūžiai 1878 m. ir 1879 m. padėjo būsimajam dailininkui pasirinkti būtent meno kelią. Dar ankstyvoje jaunystėje, gyvendamas Albi, Lotrekas stebėjo aplinką ir piešė bei lipdė iš molio tai, ką matė. Itin mėgo vaizduoti gyvūnus, arklius, medžioklės scenas, taip pat mėgo piešti portretus.
1887 m. Lotreko dailė evoliuciuonuoja. Tapytojas patiria Van Gogo įtaką, su juo bei Anketenu ir Bernaru dalyvauja parodėlėse Monmartro restoranuose.
1898 m. Lotrekas ima vis labiau gerti. Dirba mažiau, pykstasi su draugais ir aplinkiniais, jį apima paranoja.
1899 m. dėl baltosios karštinės priepolio vasarį Lotrekas paguldomas į psichiatrinę ligoninę, kurioje guli iki gegužės. Stengdamasis įrodyti, kad jo psichika sveika, jis čia sukuria 50 darbų.
1901 m. Tosa kurorte Prancūzijoje jį ištinka paralyžius. Motinos atvežtas į Malrome, čia jis miršta rugsėjo 9 d. paryčiais.,36 metų..