A. Vaičiulaičio laiškai dokumentuoja visą XX a. lietuvių išeivių visuomeninio, kultūrinio ir kasdienio gyvenimo vaizdą, atveria reikšmingus literatūrinius, tarpkultūrinius ir socialinės veiklos diskursus. Šešiasdešimt aštuoneri metai intensyvaus susirašinėjimo su poetais, rašytojais, filosofais, kalbininkais, dailininkais, visuomenės veikėjais, istorikais, leidėjais ne tik iškelia meninę ir visuomeninę A. Vaičiulaičio veiklą, bet pirmiausia pristato jį kaip kultūros žmogų. Autentiškas ir savitas rašytojo santykis laiškais bendraujant su kiekvienu iš jų tampa atskiromis dalelėmis, kurias jungiant į visumą skleidžiasi ryški jo gyvenamojo meto panorama. Objektyvusis to laiko matmuo – istoriniai įvykiai, kultūrinės ir literatūrinės realijos – laiškuose išlaiko subjektyvumo žymenį. Nūdienos skaitytojui jie veriasi tokiu profiliu, kokiu juos regėjo pats laiškų autorius.