Viltim kylančios žolės. apybraižos, miniatiūros, eilėraščiai, apsakymai

Autorius paprasta sodiečio kalba pasakoja apie pokario pasipriešinimo kovas, kovojusių ir jų artimųjų, vilkusių tremtį Sibiro gulaguose, sulaužytus likimus. Knygos puslapiai yra daugelio mažai ar fragmentiškai žinomų įvykių Lietuvos partizanų veikloje papildymas ar pagrįstas aktualizavimas, žinant, jog užčiuoptuose signaluose slypi svarbi informacija.Vienas tokių faktų, sakysim, yra Vytauto Didžiojo rinktinės pasienio kuopa, kuri įsikūrė Kalvarijos valsčiaus teritorijoje. Tai šios kuopos pastangom (jos pirmasis vadas Adolfas Valenta-OŽYS) buvo stengiamasi per Lenkiją palaikyti ryšį su pasauliu. Apie tai yra užsiminęs savo atsiminimuose J.Lukša-DAUMANTAS, A.Ramanauskas-VANAGAS, tačiau platesnės šios svarbios veiklos panoramos kurį laiką nematėme. Autorius pasitelkia svarbius liudytojus ir faktus, kaip stiprėjo pasienyje okupantų represijų žiaurumas ir partizanų žūtbūrinumas surasti galimybes kirsti sudėtingas sienos apsaugos sistemas.Bet kuris žingsnis čia įgyja šiurpaus dramatizmo atspalvius. Panašaus turinio knygose retos yra autorių pastangos pažvelgti į įvykius iš priešo pusės - enkavedistų, specialiai apmokytų enkavedistinėse irštvose žudikų, apsirengusių partizanų rūbais ir įvairaus plauko šnipų. Taip žvilgtelėti padeda ir liudytojai, ir archyviniai duomenys, ir logiška įvykių rekonstrukcija pagal, regis kol kas šalutinius duomenis. Autorius žengia dar vieną netikėtą žingsnį - atveria žūtbūtinę mūsų tautos kovą pasaulinių įvykių kontekste, lietuviškosios išeivijos prieštaringoje ir neretai beviltiškoje veikloje - vienaip ar kitaip palaikyti tautos grumtynes už savo likimą. Yra užuominų, ką galėjo nuveikti tais tragiškais Lietuvai metais VLIK'as ir ko jis nenuveikė.