Vietoj įžangos: "Džiaugiuosi, kad man pasisekė įžiebti paprastam žmogui - pirmiausia Lietuvos laisvės sąjungos nariui - norą gyventi, kovojant už savo teises, nesitenkinant pamestais trupiniais nuo ponų stalo. Į šią kovą vedami žmonės nėra ubagai tikrąja šio žodžio prasme; šalia savęs mačiau inžinierių, mokytojų, dėstytojų, net mokslo darbuotojų, turinčių laipsnius. Gal jie buvo santūresni už garsiau rėkiančiuosius, tačiau jau prieš dešimtį metų pripažino mane savo vedliu. Niekada nebijojau konfliktų su valdžia, nepaisiau jų draudimų jau vien dėl to, kad jie pažeisdavo mūsų, protestuojančiųjų, teises. Dievas paleido į pasaulį mus vienodus - nuogus ir pažeidžiamus... " Vytautas Šustauskas.