Kaip režisierius įkalbėjo Audrey vaidinti rizikingiausią tuo metu jos karjeroje vaidmenį?
Kaip scenaristas apkvailino cenzorius?
Kaip Hubertas de Givenchy sugebėjo tokią, regis, kupiną užuominų mažą juodą suknelę padaryti madą diktuojančiu modeliu?
Ir pagaliau – gal svarbiausias klausimas – kaip Pusryčiai pas Tifanį privertė amerikietiškąją auditoriją patikėti, kad bloga mergaitė iš tiesų yra gera?
Audrey Hepburn ir Pusryčiai pas Tifanį – tobulas derinys, padaręs milžinišką įtaką septintojo dešimtmečio visuomenei ir vis dar verčiantis žmones aikčioti, vos išgirdus šiuos žodžius.
Knyga „Penktasis aveniu penktą valandą ryto“ įtraukia it meistriškai parašytas romanas, kuris perkelia skaitytoją nuo scenarijaus peripetijų prie karų bei konfliktų filmavimo aikštelėje, kartu nepamiršdamas aptarti Audrey Hepburn išgarsėjimo, įtakos madai, Holivudo žavesio, seksualinės politikos bei naujos moralės sampratos.
Pikantiškos detalės, išskirtinės asmenybių, tokių kaip Trumanas Capote, Edith Head ir Hubertas de Givenchy, biografijos nukelia į tuos laikus, kai apie seksualinę laisvę niekas garsiai nekalbėjo ir garsiojo Vudstoko dar reikėjo lukterėti. Trumanas Capote, ko gero, būtų sužavėtas.