Žiemgalos dainius

asak profesorės R. Aleknaitės-Bieliauskienės, prieš 85 metus Kaune gimęs kompozitorius Algimantas Vincentas Raudonikis - į paslaptingą atsimenamųjų miglą žengiantis gentainis. Sakė esąs nuo Žiemgalos, keisto, tarsi ilgesio pritvinkusiomis melodijomis skambančio, lygumų krašto, nuo Joniškio, nuo senelio sodo. Jam, jau žinomam melodijų meistrui ir savojo krašto patriotui, buvo suteiktas Joniškio garbės piliečio vardas.
"Žmogus yra niekas be savo šaknų - tegu tai bus mažytė oazė dykumoje, raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar lopinėlIs didmiesčio žemės..."- rašė JAV rašytojas Kurtas Vonegutas.
A. Raudonikį lietuvybėn vedė Kavarsko žemėje augusio aukštaičio tėvo ranka, meilę Lietuvai įkvėpė mokytojai, senelių Gelažių giminės dvasią puoselėjusi mama. Knygos autorė skirsnyje "Arčiau žmonių" pastebi kad A. Raudonikio gestai, ramus kalbėjimo būdas visada leidžia pajusti ne lengvabūdiško lengvojo žanro kūrėjo, bet soliaus menininko bruožus.
Jis visada gerbė atlikėjus. "Nors muzika gimsta vienumoje, bet niekada nebuvau vienišius. Nei medžioju, nei žvejoju, nei pašto ženklus renku. Tuščia laiko gaišatis. Jokių kitų pomėgių neturiu: mane užvaldė muzika. Visą sąmoningą gyvenimą kūryboje stengiuosi įprasminti pagrindinę temą - meilę žmogui, moteriai, tėvynei,"- sakė A. Raudonikis.
1965 metais įkurta Joniškio muzikos mokykla, 1995 metais tapusi meno mokykla su filialu Žagarėje pavadinta Algimanto Raudonikio vardu. Jis - Valstybės garbės vardais apdovanotas, kompozicijos konkursų laureatas.
Profesorė R. Aleknaitė - Bieliauskienė pastebi, kad nenumaldomai bėga metai, A. Raudonikis dar laukia progų, kuomet vėl galės pastovėti prie kadaise vaikystėje žydėjusio sodo ir tyloje išgirsti iš praeities atsklindančių balsų. Paniūniuos ilgesingą motyvą ir gims tyli daina: mano ir tavo, skambanti šiandien ir po šimto metų.
Knygoje nemažai skirta vietos kompozitoriaus A. Raudonikio bendradarbiavimui su poetais. Antai pagal poetų Jono Lapašinsko, Stasio Žlibino eiles sukurtas pluoštas labai populiarių ir šlageriais tapusių dainų "Tėvynė", "Lauksiu tavęs ateinant", "Raudona rožė", "Kai tu šalia", "Vilniaus rytas", "Jaunystė žengia su daina", "Tau, mama", "Mylimos akys", "Vakaras gaubia Vilnių", "Medikų daina", "Daina apie Druskininkus" ir daug kitų.
Kompoztorius labai vaisingai bendradarbiavo taip pat su poetais Algimantu Baltakiu, Jonu Strielkūnu, Ramute Skučaite, Eduardu Selelioniu. Išskirtinės lyrinės A. Raudonikio dainos buvo J. Strielkūno tekstams. Jo dvasia liko poezijos eilutėse, dainose ir amžinai "gyvens inkluose" ("Kur balti keliai", "Žalia dainų rūta", "Ant Vilniaus kalvų", "Baltoji taikos paukštė" ir kt.) J. Strielkūno eilėse glausta mintis, taupus sakinys, gilios asociacijos, romantiškas žvilgsnis į gamtą ir žmogų joje. Laukas, saulė ir upė joje.