„Nuostabiai novatorišku trilerių rašytoju" laikomas Philipas Kerras kuria įtempto siužeto, intriguojančius, tamsius detektyvus. Šioje „Juodojo Berlyno" („Berlin Noir") trilogijos antrojoje knygoje vėl matome Bernį Giunterį, buvusį policininką, maniusį, kad ketvirtojo dešimtmečio Berlyno gatvėse regėjo jau viską, kol ima dirbti privačiu sekliu ir kiekviena byla, kurios imasi, vis giliau įtraukia į šiurpius nacių subkultūros ekscesus.
Alpią 1938-ųjų vasarą Vokietijos žmonės su nerimu laukia Miuncheno konferencijos pabaigos ir spėlioja, ar Hitleris įtrauks Europą į dar vieną karą. Tuo tarpu privatus tyrėjas Bernis Giunteris imasi dviejų bylų, susijusių su šmeižtu. Pirmoji auka – turtinga našlė, antroji – pats Bernis. Demaskuota, kai nepagrįstai apkaltino virtine žiaurių žmogžudysčių niekuo dėtą žydą, Berlyno kriminalinė policija Kripo nusiteikusi sučiupti tikrąjį žudiką ir nepasibodi griebtis šmeižto prieš buvusį kolegą, kad tas įvykdytų šią užduotį.
Laikinai paaukštintas į komisarus Bernis imasi aiškintis dvilypes paslaptis ir pradeda tyrimą, kuris atvers jam tamsiausias žmonijos gelmes...Šis bekompromisis istorinis detektyvas yra tamsiausias ir geriausias vadinamosios juodosios literatūros pavyzdys.