Blogio šnabždesys + Blogio teorija + Blogio labirintas + Blogio žaidimas

Blogio šnabždesys

Naktį policijos nuovadą pasiekia skambutis iš atokaus vienkiemio. Persigandusiu balsu moteris meldžia pagalbos – kieme, lyjant lietui, nepažįstamas vyras stovi ir žiūri į namą. Siautėjanti audra užkerta kelią iki įvykio vietos, todėl patrulis ją pasiekia po kelių valandų. Tik jau per vėlu: nutiko tai, kas tyrėjus privers kaip reikiant sunerimti.

Šio įvykio paslaptį galėtų įminti tik Mila Vaskez, bet ji jau nebedirba policijoje. Atsisakiusi darbo dingusių asmenų paieškos skyriuje, ji atsiribojo nuo visuomenės ir dabar su dukra Alisa gyvena prie nuošalaus ežero. Vis dėlto paprašyta padėti, Mila negali atsisakyti ir tyrimas ją įtraukia – kur kas giliau, nei kada būtų pagalvojusi.

Tai jai skirtas žaidimas.
Ir jis dar tik prasidėjo.

Donato Carrisi (g. 1973) studijavo teisės mokslus, specializavosi kriminologijos ir etologijos srityse, nuo 1999 m. dirba scenaristu, rašo detektyvus. „Blogio žaidimas" tęsia „Blogio šnabždesyje" ir „Blogio teorijoje" („Sofoklis", 2020) bei „Blogio labirinte" („Sofoklis", 2021) pradėtą tyrėjos Milos Vaskez istoriją. Tai intelektualus trileris, provokuojantis klausimus, įsukantis į nesustabdomą gyvenimo ir mirties ciklą, verčiantis ieškoti atsakymo, kaip ir kodėl žmonėse užgimsta blogis.

Blogio teorija

Gėris ir blogis kartais tėra susitarimo rezultatas, bet svarbiausia tai, kad jie neegzistuoja gryna forma. Blogio teorija teigia: „Vienų gėris visuomet sutampa su kitų blogiu ir atvirkščiai."

Pareigūnė Mila Vaskez kasdien žvelgia į tylos sieną. Šimtai dingusių asmenų nuotraukų – tarsi paskutinis jų gyvenimo įrodymas. Vyrai, moterys, vaikai. Gyvieji, nežinantys, kad jie gyvi. Ir mirusieji, kurie negali numirti. Regis, su kiekviena diena jie vis labiau grimzta į užmarštį. Mila nenuleidžia rankų – ieško, už ko užsikabinti, ir tikisi rasti dingusiuosius.

Ir netikėtai jie ima grįžti.

Pirmasis pasirodo po septyniolikos metų. Sugrįžta, kad nužudytų tuos, kurie pelnėsi iš kitų skausmo. Mila privalo išsiaiškinti, ko jis siekia. Situacija tik blogėja, kai grįžta dar keli dingusieji. Klausimų daugiau nei atsakymų. Žmogžudysčių labirintas plečiasi. Mila suvedama su policijos departamento atstumtuoju Berišu. Šis domisi antropologija ir taiko jos metodus tardydamas nusikaltėlius. Aiškėja viena: kadaise kažkas padėjo tiems žmonėms pranykti iš ankstesnių gyvenimų. Niekas nežino, kas slypi už šių šiurpą keliančių sugrįžimų. Vis giliau į tyrimą pasinerianti Mila vėl pajunta tamsos alsavimą į nugarą...

Blogio labirintas

Ligoninėje pabudusi moteris nesiorientuoja nei laike, nei erdvėje. Ji guli belangėje patalpoje, todėl ne iškart susivokia esanti nebe labirinte. Šalia lovos sėdintis daktaras Grinas grąžina moterį į realybę paaiškinęs, kad jos vardas – Samanta, ir nuo pagrobimo paauglystėje ji buvo laikoma įkalinta, tačiau dabar Samantai pavyko ištrūkti. Vyras taip pat atskleidžia, kad jai jau seniai nebe trylika, o dvidešimt aštuoneri. Daktaro užduotis – surasti pagrobėją. Tik medžioklė vyksianti ne išoriniame pasaulyje, o Samantos galvoje.

Samantą pritrenkia faktas, kad labirinte – nykioje betoninėje erdvėje be pradžios ir pabaigos, be langų, tik su daugybe koridorių ir geležinių durų – nejučia prabėgo penkiolika metų. Deja, atrodo, kad net ištrūkusios iš labirinto šis taip lengvai moters nepaleis...

Išgirdus naujieną, kad Samanta grįžo, privatų detektyvą Bruną užvaldo prisiminimai. Kadaise jis buvo pasamdytas surasti dingusią merginą. Dabar, prislėgtas klastingos ligos ir sužinojęs, kad jam telikę vos du mėnesiai, Brunas nusprendžia dar sykį leistis į medžioklę. Tik jis nė nenutuokia, kad atvėrus blogio labirinto duris, viską užlies tamsa...
Blogio žaidimas

Naktį policijos nuovadą pasiekia skambutis iš atokaus vienkiemio. Persigandusiu balsu moteris meldžia pagalbos – kieme, lyjant lietui, nepažįstamas vyras stovi ir žiūri į namą. Siautėjanti audra užkerta kelią iki įvykio vietos, todėl patrulis ją pasiekia po kelių valandų. Tik jau per vėlu: nutiko tai, kas tyrėjus privers kaip reikiant sunerimti.

Šio įvykio paslaptį galėtų įminti tik Mila Vaskez, bet ji jau nebedirba policijoje. Atsisakiusi darbo dingusių asmenų paieškos skyriuje, ji atsiribojo nuo visuomenės ir dabar su dukra Alisa gyvena prie nuošalaus ežero. Vis dėlto paprašyta padėti, Mila negali atsisakyti ir tyrimas ją įtraukia – kur kas giliau, nei kada būtų pagalvojusi.

Tai jai skirtas žaidimas.
Ir jis dar tik prasidėjo.