Kambarys buvo prabangiai apstatytas. Jame nestigo nieko, ką tik gali duoti pinigai ir geras meninis skonis. Tačiau moteris, sėdėjusi priešais liepsnojantį židinį, atrodė kaip medžiotojų persekiojamas žvėris.
Menkiausias garsas už durų priversdavo ją klūptelėti. Kai viskas baigdavosi laimingai, ji su palengvėjimu atsidusdavo, tačiau tai būdavo atodūsis žmogaus, žinančio, kad pavojus neišnyko, jis tik atidėtas vėlesniam laikui.