Namas prie ežero

Liza dar niekada nebuvo taip išsigandusi. Su mažamečiu sūnumi ant rankų ji leidžiasi į nežinomybę. Vienintelis išsigelbėjimas – draugei priklausantis Rovano salos namas netoli Haroubio kaimelio. Atrodo, tai tinkamiausia vieta pasislėpti. Namas atokus, o apylinkėse jos niekas nepažįsta. Priimti sprendimą bėgti buvo sunku, tačiau dar sunkiau girdėti sūnelio reikalavimus grįžti namo, kaip ir kęsti jo nepaklusnumą. Negana to, ir namas prie ežero pasirodo toli gražu ne pati geriausia vieta apsistoti, ypač su vaiku: senas, be elektros ir vandentiekio pastatas, kuriame tvyrantis dvokas riečia nosį, o sodas, užgriozdintas vieliniais narvais, atrodo atšiaurus ir baugus. Liza suabejoja, ar draugė nebus iš jos pasišaipiusi. Vis dėlto tik čia jų niekas neras. Nevilties kankinama Liza laikosi iš paskutiniųjų. Tačiau netikėtas nepažįstamosios apsilankymas priverčia suabejoti savo ir sūnaus saugumu. Kokią paslaptį visus šiuos metus slėpė Rovano salos namas? Ir ką Liza pasiruošusi padaryti, kad apsaugotų save ir sūnų nuo praeities šešėlių?