Nebyli vandenų gelmė. Tasulės pagrobimas

...užteko ir baimės – juk ji tebuvo dvidešimtmetė mergaitė, kurios su užsispyrimu ir meile, remdamiesi garbės nuostatais ir valstybės įstatymais, siekė du vyrai. Du galingi priešininkai, du prityrę kariai, du puikūs žmonės.

Rea Galanaki (g. 1947 m. Heraklione, Kretoje) – viena žymiausių šiuolaikinių graikų rašytojų, studijavusi istoriją bei archeologiją Atėnuose.

Tasulės pagrobimo istorija, kuriai skirtas šis neįprastas romanas-kronika, nutiko 1950-aisiais Kretoje. Šis pagrobimas suskaldė ir sukrėtė visą to meto Kretą, o Graikijai tapo neužmirštamu įvykiu. Įvykiu, kurio pagrindas buvo Kosto Kefalojanio, arba Kundokosto, meilė Anastasijai Petrakojorgi, visų vadinamai Tasule, ir priešiškų politinių partijų kova. Tai – savotiška „Kretos Romeo ir Džuljetos istorija“, „Naujasis Trojos karas“, kaip skelbė ano meto laikraščių antraštės. Tai istorija apie trumpai liepsnojusią meilę ir pusę amžiaus trukusią istorijos dalyvių tylą.
Rea Galanaki iš nebylių Kretos vandenų „išžvejoja“ painią pagrobimo iš meilės istoriją, kalbindama liudininkus, remdamasi istoriniais šaltiniais ir dokumentais. Autorė, kuri dvidešimties metų pati buvo „pagrobta“, santūria kalba pasakoja apie permainingą meilę ir išdidžią tylą, kurią po pusės amžiaus sudrumstė jos knyga.
Dėl Tasulės kraujas galėjo užlieti visą Kretą, dėl jos griuvo politinės karjeros ir žlugo žmonių likimai. Dėl jos mylimasis Kundokostas buvo nuteistas dvejus metus kalėti, o aukštą postą užimantis tėvas Anogijos aikštėje pareiškė verčiau atgausiąs ją ketvirčiuotą, nei sutiksiąs, kad ji taptų Kundokosto žmona...
„Nebyli vandenų gelmė“ atveria nepažįstamą Kretą – ne tą, kurią pro autobuso langą mato turistai, o aistringą, rūsčią ir paslaptingą; Kretą, kur iki šiol tebegyva žmonių likimus valdanti paprotinė teisė.