Palūžusi

Kesės gyvenimas virsta košmaru po to, kai naktį, vingiuotame kaimo keliuke vidury miškų per liūtį ji pamato sustojusį automobilį ir jame sėdinčią moterį – moterį, kuri buvo nužudyta. Kesė stengiasi išmesti baisų nusikaltimą iš galvos – ką ji būtų galėjusi pakeisti? Jei būtų sustojusi, galėjo ir pati tapti auka.

Nuo tada ji pradėjo nuolat užmiršti smulkmenas: kur paliko automobilį, ar išgėrė vaistus, užmiršo signalizacijos kodą, užmiršo, kam jai reikalingas vežimėlis – vaikų juk neturi.

Vienintelis dalykas, kurio ji negali užmiršti, tai toji moteris, kurią galbūt dar galėjo išgelbėti, ir graužiantis kaltės jausmas. Ir dar tie skambučiai, kai kažkas paskambina, o pakėlus ragelį nekalba... Ir dar jausmas, kad kažkas ją stebi.