Parašyti knygą "Penšou’’ įkvėpė tikras kaimas ir taip pat vadinamas monumentas, kurį visada matau, iš Londono traukiniu keliaudama namo į Niukaslą. Penšou kasykla, apie kurią rašau, žinoma, išgalvota. Nors ir ne Penšou, mano tėtis augo kaime netoli kasyklos ir bendravo su dėdėmis ir seneliais, dirbusiais kasyklose. Kaipteko girdėti, kaimo žmonės gyveno glaudžioje bendruomenėje, kiek tik galėdavo, vieni kitais rūpindavosi ir padėdavo. Šiaurės Rytuose, iš kur pati esu kilusi, žmonės vis dar skaudžiai išgyveną kasyklų uždarymo pasekmes ir prisimena 1984-1985 metų streiką kaip sunkmetį, kai valdžia įgnoravo, o kiti gyventojai, kurie nedirbo šioje pramonės šakoje, kalnakasių problemų nesuprato.