Nuo pirmų apysakos puslapių autorius skaitytoją įveda į detektyvinę istoriją ir milicijos seržanto gyvenimo, bet kuo toliau, tuo aiškiau darosi, kad nuotykiniam siužetui rašytojas skiria anaiptol ne pagrindinį dėmesį. Nors per visą knygą narstoma vienos žmogžudystės byla, iš tikrųjų tai vėrinys trumpų novelių apie čigonus, apie mešką ir buivolus, lobių ieškotojus, apie vienuolį ir velnią, išlindusį iš tvarto ir spaudžiantį po pažastimi negyvą šarką... Tik perėjęs per tas noveles , skaitytojas supranta, jog šioje mažoje, lyg nuotykinio žanro principais plėtojamoje knygoje kaip giliame šulinyje saulėtą dieną atsispindi visa Bulgarija, jos žmonių džiaugsmai ir vargai.