Saldžių sapnų

Komisarą Evertą Grensą likimas suveda su moterimi, kurios dukra palaidota tose pat kapinėse kaip ir jo žmona. Vis dėlto sakyti „palaidota" galima tik sąlygiškai: mergaitės kapas – tuščias, mat ji, keturmetė, kadaise buvo pagrobta ir nebeatsirado. Grįžęs į policijos būstinę komisaras peržiūri archyvą ieškodamas seniai nutrauktos bylos. Iš kolegos jis netikėtai sužino, kad tuo pat metu buvo vykomas ir dar vienas tyrimas – dėl keturmetės Linėjos, pradingusios tą pačią dieną. Ir taip pat nerastos...

Kapstantis vis giliau, Grensui pamažu ima vertis už šių dingimų slypinti kraupi tiesa, todėl jis priverstas kreiptis į slaptą policijos bendradarbį Pietą Hofmaną, nors kartą jam buvo žadėjęs, kad iš jo pagalbos daugiau neprašys. Nuo šiol jiedu abu bus priversti leistis į tamsiausius pasaulio užkaborius ir susigrumti su blogiu pačioje sudėtingiausioje, nešvariausioje ir pavojingiausioje kovoje, kokia tik gali būti...

„Evertas Grensas neria į labiausiai drumstus vandenis per visą savo karjerą – negailestingai mums atskleisdamas, kaip žmogų gali paveikti vienatvė, begalinė širdgėla ir atkaklus nenoras pasiduoti laiko tėkmei. Gūžtis verčianti įtampa, o vietomis ir neįtikėtino intensyvumo veiksmas, įtaiga, su kuria vaizduojamas policijos darbas, piešiami pagrindinių veikėjų – Grenso ir Hofmano – ir aukų artimųjų portretai, paverčia šį kūrinį tikrų tikriausia niūriausio atspalvio kriminaline poezija", – dienraštis Skånska Dagbladet.