Samurajaus duktė
Jauna mergina Alisė, persirengusi garsia dainininke, iškrenta pro prabangaus viešbučio langą ir užsimuša. Nufilmuota žūtis tučtuojau patenka į televizijos eterį. Kas tai – popžvaigždės mirties inscenizacija paaukojant savo gyvybę, nelaimingas atsitikimas ar šaltakraujiškai suplanuota žmogžudystė?
Tai išsiaiškinti ryžtasi neįprastas duetas – Ingrida Dizel, dieną dirbanti masažuotoja, o naktį striptizo šokėja, ir Lola Žost, policijos ekskomisarė, vyno ir poezijos mėgėja. Siekdamos išnarplioti šią painią bylą, Lola ir Ingrida turės prasibrauti į politinių manipuliacijų, aistroms vergaujančių žmonių ir pramogų pasaulio užkulisius.
Viskas, regis, krypo į savižudybę. Ir vis dėlto Ingrida negalėjo užgniaužti silpno balselio, kuždančio jai, kad kažkas čia ne taip. Alisė Bonen vaidino Britnės Spirs antrininkę, vildamasi gauti rimtą vaidmenį. Tai kam žudytis, ir dar taip efektingai? Ir kam užsibarikaduoti savo numeryje, lyg bijotum kažkokio pavojaus, o paskui nedvejojant pulti pro langą? Ir ta prabangi vonia, ir tas sceninis kostiumas, šampanas?
Dominique Sylvain (Dominika Silven, gim. 1957) – garsi prancūzų detektyvų rašytoja. Šiuo metu ji gyvena Tokijuje, yra didelė Haruki Murakami ir Iano Rankino kūrybos gerbėja. Neatsitiktinai į Sylvain detektyvines istorijas įpinama ir japoniško gyvenimo realijų. Sąmojingas, šiuolaikinio pasaulio problemas atspindintis įtempto siužeto romanas Samurajaus duktė tęsia pasakojimą apie Ingridą ir Lolą, skaitytojams jau pažįstamas iš romano Troškimų skersgatvis („Baltos lankos“, 2009).
