Vėjai kamino saloje

Sveiki sugrįžę į Kamino salą, kur gali nutikti bet kas — net ir žmogžudystė per patį uraganą, nes, pasirodo, jog tai tinkamiausias laikas nusikaltimui...

Vos tik Briusas Keiblas pradėjo ruošti sutiktuves literatūrine sėkme besimėgaujančiai rašytojai Mersersai Man, uraganas Leo nukrypo nuo savo numatytos trajektorijos ir pasuko tiesiai link salos. Floridos gubernatorius įsako pradėti evakuaciją, tad daugelis gyventojų užkala savo namų langus ir sprunka į žemyną, tačiau Briusas nusprendžia likti ir atlaikyti audrą.

Uragano žala neįsivaizduojama: namai ir kotedžai sulyginti su žeme, viešbučiai ir parduotuvės sugriautos, gatvės užtvindytos, tuzinas žmonių žuvo. Regis, viena nelaimės aukų — Briuso bičiulis, trilerių rašytojas Nelsonas Keras. Tačiau iš sužalojimų galima spręsti, kad dėl jo mirties kaltas ne vėjas — ant jo galvos matyti keletas labai įtartinų žaizdų, lyg kažkas būtų smogęs.

Kam būtų naudinga Nelsono mirtis? Vietinę policiją užgriuvo audros padarinių likvidavimo darbai, be to, ji nėra pasirengusi tirti tokius nusikaltimus. Briusas ima svarstyti, ar paslaptingieji Nelsono romanų veikėjai nebus tikresni, nei gali pasirodyti. O juk Nelsono kompiuteryje turėtų būti pastarojo romano juodraštis. Ar tik ten juodu ant balto nepateiktas raktas, ieškant nusikaltimo užsakovų? Pradėjęs nuodugniau tyrinėti, Keiblas suvokia, jog romano tekstas sukrečia labiau nei bet kuris ankstesnių Nelsono romanų siužeto vingis. Ir kelia rimtų pavojų.