Šiaip jau, jeigu viskas klostosi gerai, moterys su ilgomis suknelėmis jūron šokti nelinkusios.
Romane „Vienas pats naktyje“ Vailderis Harlou, po daugybės metų grįžęs į Vislerio įlanką, pradeda rašyti savo paskutinę knygą: jis pagaliau pasirengęs papasakoti tai, kas iš tiesų nutiko tą vasarą.
Tą vasarą Vailderis tetroško įsimylėti, tačiau Vislerio įlanka jaunuoliui turėjo kitą planą. Mažą miestelį persekiojanti mįslinga Durklarankio figūra, grobianti mažų vaikų tėvų ramų nakties miegą, pakursto Vailderio ir jo draugų – Harperės ir Nato – smalsumą. Netrukus trijulė įmena kraupiausią įlankos vandenų gelmėse palaidotą miestelio paslaptį.
Atvykęs į koledžą, Vailderis viliasi pradėti naują gyvenimą, stengdamasis pamiršti vasaros įvykius. Tačiau netikėtai dingęs Vailderio draugas Skai, pasisavinęs jo užrašus su vasaros įvykių liudijimais bei nuotrupomis, išleidžia knygą pavadinimu „Sąsiauris ir durklas“. Skai knyga melaginga, įvykiai joje apipinti fantazijų. O tiesą žino tik jis, Vailderis, ir Vislerio įlanka. Vienintelis būdas atkeršyti Skai – parašyti knygą, kurioje – kraupi tiesa.
Grįžęs ten, kur vylėsi nebesugrįžti, Vailderis imasi memuarų. Su kiekvienu puslapiu nykstanti riba tarp atminties ir fantazijų jį gąsdina – ar pasaulis išsikraustė iš proto? O gal jis?
Kas persekioja Vailderį? Likęs vienas naktyje, Vailderis tenori susitaikyti su savo siaubinga praeitimi. Kol dar nevėlu...