Lietuvos valdovų rūmai Vilniuje daugiau kaip penkis šimtmečius (nuo XIII a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos) buvo viena svarbiausių politinių, kultūrinių ir komunikacinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietų. Jie atspindėjo Lietuvos valstybinio atskirumo tendencijas. Iki XVI a. vidurio čia buvo sprendžiami svarbiausi valstybės politiniai reikalai, priimamos užsienio šalių pasiuntinybės, vyko seimai, posėdžiavo teismai, buvo teikiamos centrinės, dvaro ir žemesnės, pavieto lygmens, pareigybės.
Leidinyje stengtasi priminti Vilniaus pilių, kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos, istoriją (nepamirštant ir legendų), jos tyrimus, tų tyrimų rezultatus, radinių gausą ir įvairovę, juos kūrusių meistrų profesinį lygį, tuos dirbinius naudojusių didžiūnų ir pilėnų skonį.
Ši knyga – ne mokslinis traktatas, o populiari, visiems suprantama forma pateikta Valdovų rūmų tyrimų medžiaga, gausiai iliustruota istorinėmis ir šiuolaikinėmis nuotraukomis. Tai informatyvus albumas, kuriame vaizdas ir žodis byloja šimtmečių istoriją, atveria archeologų ir istorikų atrastus daugiasluoksnius istorijos ir kultūros klodus.