Gerardas Bagdonavičius

Ypač vertingi etnografiniai piešiniai, architektūriniai peizažai, kuriuose gausu įvairiausių užrašų, paaiškinimų. Dažnai tai neįkainojamos etnografinės bei istorinės žinios. 1925 m. išleido piešinių knygą „Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vaizdų albumas“.

Didžiulis jo indėlis kuriant ir Lietuvoje bei pasaulyje populiarinant lietuvišką ekslibrisą. Sukūrė per du šimtus ekslibrisų, kurių didelė dalis skirta Šiauliamas ir šiauliečiams. Įdomi ir originali taikomosios grafikos kūrinių grupė – padėkos, sveikinimo ir pagyrimo raštai, įstaigų blankai, vokai, atvirlaiškiai, prekių etiketės, įvairios pramoninių ir maisto prekių pakuotės. Nemažai sukūrė plakatų, iliustracijų ir viršelių knygoms.

Pirmieji išlikę scenografijos eskizai buvo skirti Kauno Tautos teatre 1923 m. statytai Vydūno dramai „Žvaigždžių takai“ ir Iljos Erenburgo pjesei „Aukso širdis“. Apipavidalino Šiaulių dramos teatro spektaklius Moljero „Tartiufas“ (1933 m.), Frydricho Šilerio „Klasta ir meilė“ (1941 m.). Kurdamas dekoracijas, kostiumus, rekvizitą kruopščiai išstudijuodavo vaizduojamąjį laikotarpį, kad tikroviškai atspindėtų laikotarpio dvasią.

Projektavo įvairios paskirties baldus: svetainės, valgomojo, poilsio, sodo. Pagal jo projektus 1937 m. pagaminti baldų komplektai Kauno karo muziejui ir Karininkų ramovei.

Sukūrė per penkis tūkstančius įvairiausių darbų. Nuo 1923 m. dalyvavo parodose. 1966, 1971, 1981 m. surengė personalines jubiliejines parodas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Sukūrė grafikos ir tapybos kūrinių, vaizduojančių lietuvių architektūrą („Šiauliai“ 1919, 1969, „Tytuvėnų architektūra“ 1927, „Kretingos ansamblis“ 1931, „Žarniai“ 1971) [1]