Kajetonas Sklėrius. iš klajonių

Kajetonas Sklėrius (1876-1932) – vienas pirmųjų Lietuvos akvarelininkų. Jo kūryba, kuri tęsėsi du dešimtmečius, užima svarbią vietą Lietuvos dailės istorijoje. Tačiau ankstyvosios akvarelės yra mažai žinomos. Šie darbai, sukurti Latvijoje, Suomijoje, Estijoje, Rusijoje, buvo pristatyti M. K. Čiurlionio nacionaliniame muziejuje. Parodos „Kajetonas Sklėrius. Iš klajonių“ kataloge pateikiama akvarelininko biografija, nagrinėjama ankstyvojo periodo kūrybos raida, pristatomos pirmajame kūrybos dešimtmetyje sukurtos akvarelės su trumpais aprašymais. Paskutinių poros metų akvarelininko darbai priskirimai geriausiems XX a. lietuvių tapybos pavyzdžiams. Vėlyvasis K. Sklėriaus biografijos etapas (nuo 1922-ųjų) neblogai žinomas, tačiau vis dar interpretuojamas vienpusiškai, pamirštant ar ignoruojant jo priešistorę, užsimezgusią dailininko klajonių periodu. Peiktos plastinės akvarelių savybės: netinkamas tapymo būdas, nevykęs komponavimas, naivus piešinys. Šiaurietiška patirtis, lemtingai paveikusi akvarelininko vaizduotę, daug kam rodėsi tolima. Absoliuti dauguma lietuvių inteligentų žvilgsnį kreipė į Vakarus, todėl į vaizdinį K. Sklėriaus pasaulį daug kas žvelgė kaip į keistą, neaktualų reiškinį. Tačiau šiandien atsiranda galimybė pamatyti K. Sklėriaus akvareles iš naujo, kaip savotiškus istorijos dokumentus ir tolimos meno epochos vertybes. Žvelgiant į ankstyvuosius paveikslus, galima pasekti ne tik K. Sklėriaus biografijos pradžią, bet ir pirmuosius modernios XX a. lietuvių akvarelės žingsnius.