Lietuva – puošnių kryžių, koplytėlių, koplytstulpių ir smūtkelių kraštas. Kryždirbystės tradicijos Lietuvoje labai senos – kryžiai Lietuvoje atsirado praktiškai nuo krikščionybės Lietuvoje įsigalėjimo. Ir šiandien Lietuvos laukus, pakeles, kapines, šventorius, nemažai sodybų puošia kryžiai, stogastulpiai, koplytėlės – senųjų ir dabartinių meistrų darbai. Kryžius neatsiranda tarsi iš niekur, tuščioje erdvėje, be pagrindo. Juose atpažįsti paveldo vertybes ir kryždirbio talento jėgą. Prie tokių kryžių norisi stabtelėti ir pabūti tyloje – galbūt todėl, kad meistrai juose dažniausiai ieškojo ne asmeninės saviraiškos, o dvasingumo. Jiems buvo svarbu tai, ką brangino – tautos dvasios paveldas, todėl įsižiūrėdavo į bažnyčių skulptūras, maldaknygių iliustracijas, religinius paveikslėlius, kurių turinį papildydavo Lietuvoje populiarios liaudies giesmės. Tai drožinį nuspalvindavo ne tik stilistiniu originalumu, bet ypatingu dvasingumu.