„Baltoji paukštė - Jakaro dzongas - leidžiantis nuo perėjos pasitiko mane paskutiniais vėsokais spalio mėnesio dienos spinduliais. Didžiuliame, ilgame slėnyje, mažame miestelyje, kurio viduryje klegėjo Bumthang Chhu upė ir sklandė tyla... Iš tikrųjų tarsi balta paukštė prikaltas prie milžiniškos uolos stūksojo Jakaro dzongas (jakar ir reiškia baltoji paukštė) su rudais sparnais-sienomis. Praėjo ilgi 29-eri laukimo metai, kai ją galėjau pamatyti. Pirmą kartą perskaitęs prancūzo keliautojo Michelio Peisselio knygą apie jo žygį per Butano Karalystę, ilguose sapnuose vos ne kasnakt atskrisdavau į Griaudžiančio Drakono, ramybės ir maldų karalystę, į centrinį Butaną pasibastyti po ilgus Jakaro dzongo koridorių labirintus. Ir pasimelsti. Netrukus Baltąją paukštę paslėpė atsėlinusi naktis... Visa kita pamatysite mano fotografijose, kurias padariau Butano Karalystėje 2001, 2003 ir 2007 metais.