Miražų dosje

R. Požerskis gimė 1951 m. Vilniuje.1975 m., baigęs tuometinį Kauno Politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. Nuo 1976-ųjų - Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o nuo 1980-ųjų tapo laisvu fotografu ir rengė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai.

Nuo 1993-ųjų dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, menotyros katedroje. 1990 m. fotomenininkui suteiktas Lietuvos Nacionalinės premijos laureato vardas. 2004 m. už indėlį į Europos kultūros paveldo puoselėjimą ir saugojimą, Vienos Universitete Austrijoje menininkui įteikta mecenato iš Hamburgo Alfredo Toepfer premija.

R. Požerskio miražams įvadą parašęs žymus daugelio įvairaus pobūdžio publikacijų kino, fotografijos ir TV klausimais Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose autorius Skirmantas Valiulis, popietės metu samprotavo apie anksčiau daug diskusijų sukeldavusį klausimą - ar fotografija yra menas? „Šiandien dažniau klausiama: ar čia dar fotografija? Kai žiūri į Romualdo Požerskio aktų knygos „Miražų dosjė“ paskutinįjį, spalvotąjį, skyrių, iš tikrųjų atrodo, kad čia iš fotografijos peršokta į kompiuterių pasaulį.

Viskas raudona, fantastiški merginų šuoliai ore, kompoziciškai deformuoti kūnai – lyg iš kito, vaizduotės, pasaulio. Betgi autorius specialiai pabrėžia, kad viskas daryta senoviškai, fotojuostėlėje, be jokio montažo. O vis dėlto pavadinimas „Miražai“ neišeina iš galvos. Vadinasi, skaitmeninės fotografijos ir kompiuterių naujovės remiasi sena fotografijos tradicija: ne tik fiksuoti, bet ir įvaizdinti, įženklinti tikrovę. Ir žmogaus kūnas visada yra miražas, nes jo misija šiame pasaulyje – laikina.“,- kalbėjo kritikas.