"R. Bachas šį kūrinį padovanojo atgimstančiai Lietuvai (honorarą pervedė Lietuvos invalidų draugijai). Tai mums neįprastas fantastinis romanas, kuriame moksliniai reiškiniai ir dvasinės vertybės tarsi susilieja, sudarydamos harmoniją. Kas būtų, jeigu staiga pasisuktų laikas, pasikeistų erdvė ir mes susitiktume save tokius, kokie būtume po dvidešimties metų? Arba jeigu galėtume pakalbėti su savimi iš praeities? Ar pasikeistume, jeigu žinotume, kas mūsų laukia anapus erdvės ir laiko? Į tokią kelionę ir leidžiasi pasakotojas ir jo žmona Leslė. Jie atsiduria už tos ribos, kur pasaulio likimą gali nulemti - išsaugoti jį ar sunaikinti - žmogaus vaizduotė ar net paprasčiausia baimė. Tad jeigu pasaulis gali pasirodyti visai kitoks, nei mes jį įsivaizduojame, tai ir žmogaus galimybės turėtų būti daug didesnės - daro išvadą R.Bachas, baigdamas savo neabejotinai įdomų, gyvą, patrauklų pasakojimą.