Kaulų maišas (2 dalys)

Tai siaubingai, siaubingai nuobodi knyga! Gerokai per didelė knygos dalis užimta ilgu nykiu pasakojimu apie tai, kaip rašytojas Maikas Nūnanas kankinasi dėl jo žmonos ankstyvos ir netikėtos mirties... Staiga visai nebegali rašyti: dūsta, alpsta, vemia, vos pamatęs kompiuterio ekrane rašymo programos langą. Kompiuterį naudoja kryžiažodžiams spręsti, pradeda išgėrinėti, sapnuoja košmarus, su niekuo nebendrauja. Kad įveiktų save, po ketverių metų Maikas pagaliau nuvažiuoja į savo namelį miške prie ežero - vietą, kurią mato sapnuose. Čia baisiai karšta, gyventojai labai draugiški ir taip toliau. Maikas susiranda seną supelijusį pusiau mechaninį rašymo įrenginį, pagaliau pradeda rašyti naują knygą, maudosi ežere ir gerai leidžia laiką. Nykuma ir nuobodulys tęsiasi toliau: Maikas susipažįsta su nuostabia jauna moterimi ir jos dar nuostabesne trejų metukų dukryte, paaiškėja, kad jos abi labai labai neturtingos, už tai turi laaabai turtingą uošvį/senelį (turtingesnį negu pats Maikas), kuris pasiryžęs atimti anūkę iš marčios. Maikas pasamdo advokatą, stoja į gražuolės pusę, senis užverčia kanopas, geriečiai švenčia pergalę... Visa tai buvo galima numatyti. Visas šitas grožis, muilo opera ir nuobodybė truks tol, kol perskaitysite 6/7 knygos. O tada laikykitės!