„Kopos vaikai“ – 1976 m. pasirodęs Franko Herberto mokslinės fantastikos romanas, trečias iš „Kopos“ kronikų serijos, kurią sudaro šešios knygos.
Romane vaizduojami įvykiai praėjus devyneriems metams po to, kas nutiko knygoje „Kopa. Mesijas“. Knygos „Kopa. Mesijas“ pabaigoje apakęs Polas Atreidas išeina į dykumą, palikęs savo vaikus, dvynius Letą ir Ganimą, auginti fremenams, o jo sesuo Alija valdo visatą kaip regentė. Vaikai atsibunda dar gimdoje veikiant prieskoniui ir paveldi Polo vizijas, kuriose – visatos likimas. Korinų šeima rezga sąmokslus, kaip susigrąžinti sostą, o bene geseritės susivienija su Tleilaksu ir Kosminių kelionių gildija, kad užvaldytų prieskonio atsargas ir Polo Atreido vaikus.
Veiksmas vyksta Arakyje po Muadibo netekties, planetos kraštovaizdis keičiasi, tampa pilnas žalumos, pasakojama apie dvynius Ganimą Atreidę ir Letą Atreidą II bei jų iškilimą į valdžią. Taip pat aprašomas konfliktas tarp ledi Džesikos ir Alijos Atreidės, kuri apsėsta seniai mirusio barono Vladimiro Harkoneno atminties-sąmonės.
---
Epopėja, prasidėjusi fantastiniu romanu „Kopa“ – Hugo ir „Nebulą“ pelniusia klasika, – tęsiasi.
„Kopos Dievas Imperatorius“ – ketvirta serijos knyga. Dabar Arakio planeta, kurioje kadaise plytėjo dykumos, žaliuoja. Letas Atreidas II, Polo Atreido sūnus, valdovo soste jau tūkstantmečius. Jis toliau veda žmoniją Auksiniu taku, regėtu vizijose, per kurias jam tampa pažįstama visa žmonijos patirtis, tačiau jis pats jau praradęs žmogiškąjį pavidalą.
Ką dievu tapusiam žmogui reiškia prieš jį keliamas maištas? Ar žmonija gali nesusinaikinti? Kodėl tironams atrodo, kad reikia tapti tironais?
Frank Herbert (1920–1986) – amerikiečių rašytojas, mokslinės fantastikos klasikas, išgarsėjo futuristiška „Kopos“ kronikų serija, kurią sudaro šešios dalys. Knyga „Kopos Dievas Imperatorius“ parašyta 1981 m.
„Ketvirtoji viešnagė į tolimąjį Arakį tokia pat įtraukianti kaip ir trys ankstesnės – ir tokia pat savalaikė.“ – Time
