Laiko mašina. Daktaro Moro sala

Anglų rašytojas Herbertas Džordžas Velsas (1866–1946) pagrįstai laikomas šiuolaikinės mokslinės fantastikos tėvu. Jo garsiausi romanai apie keliones laiku („Laiko mašina“, 1895), frankenšteiniškus eksperimentus su gyvūnais („Daktaro Moro sala“, 1896), žmogų turintį įpatingų galių („Nematomas žmogus“, 1897), marsiečių įsiveržimą („Pasaulių karas“, 1898). Šiame rinkinyje publikuojamos dvi pirmosios H. G. Wellso knygos.

„Laiko mašinoje“ pasakojama, kaip karalienės Viktorijos epochos laikmečio genialus mokslininkas Laiko Mašinos dėka nukeliauja į 802 701-uosius metus, į Žmonijos Saulėlydžio erą. Naujieji ateities gyventojai elojai, nerūpestingi ir linksmi, kaip vaikai, smagiai leidžia laiką žaisdami ir mylėdamiesi. Laiko keliautojas išgelbsti žaviąją didžiaakę eloję Viną, kuri tampa jo palydove. Tačiau kažkas pagrobia Keliautojo Laiko Mašiną. Yra ir daugiau paslapčių, kurios neduoda ramybės Keliautojui - kodėl elojai taip bijo sutemų ? Kodėl niekur nėra kapinių ? Iš kur atsiranda elojų maistas ir drabužiai ? Kad gautų atsakymus į klausimus, Keliautojui teks nusileisti į baisiųjų morlokų požemius.

„Daktaro Moro sala'' mokslinis-fantastinis siaubo romanas. Biologas Edvardas Prendikas po laivo katastrofos patenka į atokią salą, kurioje gyvena labai keisti čiabuviai, ir jų valdovas - daktaras Moras. Išgirdęs klaikų klyksmą Prendikas atsitiktinai patenka į daktaro laboratoriją, kur apimtas siaubo išvysta kruviną vivisekcinį daktaro eksperimentą. Pasirodo, kad Moras - tas pats išgarsėjęs mokslininkas sadistas, už savo kraupius bandymus išvytas iš Anglijos. Tačiau dar didesnis šokas ištinka Prendiką, kai jis suvokia, kad saloje be daktaro Moro ir jo asistento, aplamai nėra žmonių..

Kieti viršeliai, 211 psl, vertė Gražvydas Kirvaitis. Antrasis pataisytas leidimas.