Autorius, paties žodžiais tariant, parašė romaną „apimtas nevilties ir pasišlykštėjimo masinėmis žudynėmis, kaip protestą prieš karą, kuris ne tik kainavo milijonus gyvybių bei apnuodijo milijonus kitų, bet ir pagimdė naują ginklą, galintį sunaikinti ir armijas, ir tautas“. Tarsi atsvarą baisybių ir žiaurumų pasauliui rašytojas aštuoniose romano sakmėse kuria savotišką fantastinį pasaulį, kupiną žmogiško jautrumo, švelnumo ir dvasios tvirtybės, ko „taip stinga mūsų pasauliui“. Knygos veiksmas vyksta ateityje, kai Žemėje išlikę tik šunys ir robotai, diskutuojantys apie tai, ar žmonės apskritai kada nors egzistavo. Romanas apdovanotas tarptautine fantastinės literatūros premija.